Lietuvių Liaudies Patarlės | Patarles.lt - Psl. 10

Darbas tavęs neišjuodins, kad ir juodu vadinsis

Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia

Bloga pati ir gerą vyrą pagadina

Geriau paklausyt protingo žmogaus barimo, nekaip kvailo pagyrimo

Kvailas marias perbrenda, o klane prigeria

Ir duris uždarius, laikas bėga

Auga vaikai, auga ir bėdos

Ir sienos turi ausis, o naktis akis

Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi

Beklausydamas apkalbų nepamiršk, kad ir pats esi apkalbamas

Bloga sėkla ir nesėta auga, o gera ir pasėjus ne visada uždera

Vargas draugus išblaško

Prie pilno visi draugai, prie tuščio – nė vienas

Ant žemės sėdėdamas neturėsi kur nukristi

Iš pradžių – meiliai, vėliau – peiliai