Senovės Indų Patarlės | Patarles.lt

Vyras be žmonos – keliautojas dykumoje

Dar niekas nepasiklydo tiesiame kelyje

Verta turėti savo šunį: pačiam loti nereikės

Kiekvienas sutiktas žmogus yra ne draugas, ne priešas, bet – mokytojas

Kol sveikas tavo kūnas, kol senatvė toli, kol tavo sugebėjimai pačiame žydėjime, kol tavo gyvenimas nesibaigė – visomis jėgomis stenkis tobulėti

Žmogus jaunas, kol lankstus jo stuburas

Ką valgai, tas ir esi

Nemušk moters netgi gėle

Vieni žmonės gimsta akli akimis, kiti akli širdimi

Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą

Kai drambliai pešasi – jie ištrypia žolę po savimi, kai drambliai poruojasi – jie ištrypia žolę po savimi lygiai taip pat

Net dievų maistas, jeigu jo per daug, virsta nuodu

Jei yra problema, turi būti ir jos sprendimas

Nenutrauk draugystės gijų, nes jas surišus lieka mazgas

Nugalėtojas yra ne tas, kuris įveikia priešininką, o tas, kuris nugali vakarykštį save