Gamta | Patarles.lt - Psl. 4

Kur pušis išaugo, ten ji ir graži

Laikas ir kalnus sugraužia

Medis bežadis – nepasiskųsi

Neišsiskleis žiedas – neužsimegs vaisius

Neperėjęs viršukalnės nepasieksi lygumos

Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus be trūkumų

Nėra rožių be dyglių

Nešauk vilko iš miško

Nesusigundyk pupomis, kurios danguje, surink tas, kurios žemėje

Nuvirtęs medis nemeta šešėlio

Obuoliai nuo alksnių nekrinta

Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą

Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį

Po gulinčiu akmeniu ir vanduo neteka

Protėviai sodina medžius, ainiai džiaugiasi pavėsiu