Senoviniai lietuvių valandų pavadinimai

Senovėje lietuviai 24 paros valandas vadino šiais pavadinimais:
[Daugiau…]

Giminystės pavadinimai

Giminystė – tai du ar daugiau žmonių, susietų kraujo ryšiais. Dabar jau retai kas vartoja senuosius giminystės pavadinimus, visiems gerai žinomi tik patys pagrindiniai – tėvas, motina, sūnus, dukra, žentas, marti ir t.t. Retai kas žino, kokiu vardu vyras gali kreiptis į žmonos brolį ar žmona kreiptis į vyro seserį. Siūlome pasidomėti vedybų giminystės pavadinimais.
[Daugiau…]

Vestuvių metinės

Vestuvių metinės – kasmet švenčiama šventė, kuria paminimos vestuvės. Kiekvienos metinės turi savo simbolinį pavadinimą, kuris įvairuoja priklausomai nuo šalies. Atsižvelgiant į vestuvių metinių pavadinimą, siūloma jaunavedžiams dovanoti atitinkamas dovanas. Pvz., pirmosiomis vestuvių metinėmis (popierinių vestuvių proga) – dovanoti knygas, nuotraukų albumus; penktosiomis metinėmis (medinių vestuvių proga) – medinius indus ir pan.
[Daugiau…]

Nesusikalbėjimai

Nesusikalbėjimai – tai išplėtotos replikos ir kalambūrai, atliekami jau kaip savarankiški kūrinėliai. Nesusikalbėjimai artimi anekdotams. Nesusikalbėjimams būdinga dialogo forma. Nuo kitų panašios formos humoristinių kūrinų jie skiriasi tuo, kad yra sakomi specialiai, o ne natūraliai kyla tam tikroje komunikacinėje situacijoje.
[Daugiau…]

Pasakojamoji tautosaka

Pasakojamoji tautosaka – tai folkloro rūšis, apimanti žodinės liaudies tradicijos dalį, kuriamą ir atliekamą prozine (t. y. neeiliuota, nemetrine) kalba. Pasakojamajai tautosakai priskiriami kūriniai paprastai būna ilgesni, siužetiniai, turintys veikėjus ir pan.

Užkalbėjimai

Užkalbėjimai – tai maginės formulės, kuriomis siekiama paveikti asmenį, mitinę būtybę (naktinę, slogutį, velnią), ligą (miežį, gumbą), gyvūną (gyvatę), augalą (dagilį), gamtos reiškinį (audrą, perkūniją), kūno dalį (sąnarį, kraują) ir t.t. Užkalbėjimai vartojami gydant, siekiant ūkinės, vedybinės ar kitokios sėkmės, norint apsisaugoti. Lietuvoje daugiausia užrašyta gydomųjų užkalbėjimų, kurių tradicija yra iki šiol nenutrūkusi. Taip pat yra žinoma ir lietuviškų kenkimo magijos formulių.
[Daugiau…]

Trumpieji pasakymai – parodijos

Parodijos – tai humoristiniai kūrinėliai, kuriais imituojami rimto turinio tekstai. Komizmo įspūdį parodijoje sukelia neatitikimas tarp parodijuojamo objekto ir jo sumenkinto atvaizdo. Išjuokiamo reiškinio bruožai deformuojami, sukarikatūrinami. Dažnai liaudis parodijuoja religinius ar apeiginius tekstus bei veiksmus.
[Daugiau…]

Tikėjimai

Tikėjimai − mitinę pasaulėžiūrą išreiškiantys trumpieji pasakymai. Paprastai jiems priskiriami į kitus folkloro žanrus nepatenkantys mitologinio arba maginio pobūdžio tekstai. Dalis tikėjimų turi tipišką sintaksinę ir semantinę struktūrą (jei…, tai…):
[Daugiau…]

Šūksniai

Šūksniai – tai labai savitas trumpųjų pasakymų žanras. Juos smulkiau galima skirstyti į prekių gyrimus, užšaukimus bei piemenų šūksnius. Prekių gyrimai bei užšaukimai vartoti praktiniais tikslais. Jie labai priklausė nuo kūrėjų individualybės ir beveik neplito kaip variantai. Ilgą laiką jie apskritai nelaikyti tautosaka, todėl tekstų užrašyta mažai.
[Daugiau…]

Skaičiuotės ir skaičiavimai

Skaičiuotės – trumpi ritmiški kūrinėliai, pagal kuriuos žaidžiant pasiskirstoma, kam teks gaudyti, nežiūrėti ar pan. Jos priskiriamos vaikų tautosakai. Vaikai dažniausia stovi ratu, vienas iš jų, skanduodamas žodžius, rodo paeiliui į kiekvieną žaidėją; ties kuriuo ištariamas paskutinis skiemuo arba žodis, tas išeina iš rato.
[Daugiau…]

Puslapis 1 iš 71234567