Mįslės su atsakymais

Lietuvių liaudies mįslės su atsakymais.

Negyvoji gamta

1. Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių – kamanos blizga. (Žaibas ir griaustinis)
2. Aš pats, pati plati, sūnus greitas, duktė akla. (Dangus, žemė, vėjas, naktis)
3. Auksu mesta, sidabru austa, deimanto peiliu rėžta. (Vaivorykštė)
4. Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo. (Saulė patekėjo)
5. Aukso paklodė visą žemę apglobė. (Aušra)
6. Be kojų, be rankų vartus atkelia. (Vėjas)
7. Be kojų, be sparnų į medį įskrido. (Sniegas)
8. Be rankų, be kojų, o gražiai piešia. (Šaltis)
9. Be rankų, be kojų tiltą pastato. (Ledas)
10. Be sparnų lekia, be kojų bėga. (Vėjas)
11. Be rankų, be kojų gražiai teplioja. (Šaltis)
12. Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūna. (Mėnulis)
13. Dega visą dieną, bet nesudega. (Saulė)
14. Devynspalvis vandeninis kaspinas. (Vaivorykštė)
15. Didelis kamuolys pilnas auksinių adatų prikištas. (Saulė)
16. Dieną naktį eina, niekad nesustoja. (Upė)
17. Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja. (Vėjas)
18. Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo. (Rasa)
19. Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko. (Rasa)
20. Gale lauko du tilvikai plauko. (Saulė ir mėnulis)
21. Glėbiu nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga – nesuturėsi. (Vanduo)
22. Ilgas ir plonas žolėje pasislepia. (Lietus)
23. Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda – nesimato. (Lietus)
24. Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena. (Mėnulis)
25. Juoda karvė visus gyvius pargriovė. (Naktis)
26. Juodas jautis dangų laižo. (Audros debesys)
27. Kiaura bačka vandens pilna. (Šaltinis)
28. Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine! (Upė ir pieva)
29. Laukas nematomas, avys neskaitytos, piemuo raguotas. (Dangus, žvaigždės, mėnulis)
30. Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo. (Sniegas)
31. Liūtas kriokia, visa žemė dreba. (Perkūnas)
32. Manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. (Lietus)
33. Matau – negirdžiu, girdžiu – nematau. (Sniegas ir lietus)
34. Medžio galva, sidabro plaukai. (Šerkšnas)
35. Meška bėga, visa giria dunda. (Vėjas)
36. Mėlynoj paklodėj daug baltų lopų. (Debesys danguje)
37. Močia pasislėpė, tėvas pasirodė. (Saulė ir mėnulis)
38. Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra. (Akmuo)
39. Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (Ledas)
40. Neturi sparnų – padangėm skrajoja, neturi kojų – po žemę slankioja. (Lietus)
41. Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom. (Oras)
42. Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta. (Snaigė)
43. Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė. (Žemė, dangus, diena, naktis)
44. Pilna marška trupinių ir kampelis lašinių. (Mėnulis ir žvaigždės)
45. Pilnas laukas urvelių. (Nupjauta rugiena)
46. Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona. (Diena ir naktis)
47. Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė. (Saulė ir debesys)
48. Rudenį gimsta, pavasarį miršta. (Sniegas)
49. Seni kubilai, nauji dangčiai. (Užšalusios balos)
50. Sidabro laukas be takų. (Ežeras)
51. Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja. (Saulė)
52. Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia. (Debesys)
53. Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta. (Sniegas)
54. Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito. (Žvaigždės)
55. Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė. (Rasa)
56. Šulinyje sūris. (Mėnulis)
57. Šventas buvo ir bus, bet į dangų nepaklius. (Kryžius)
58. Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų. (Saulė)
59. Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta. (Oras)
60. Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba. (Perkūnas)
61. Už lango skiedros byra. (Sninga)
62. Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis. Šunys loja – pasiekti negali. (Mėnulis)
63. Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara. (Audra)
64. Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla. (Akmuo)
65. Vidur dvaro blynas karo. (Mėnulis)
66. Vienas lieja, antras geria, trečias auga. (Lietus, žemė, žolė)
67. Visą šalį balta paklodė užklojo. (Sniegas)
68. Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina. (Saulė)
69. Visas kelias žirniais nubarstytas. (Dangus ir žvaigždė)
70. Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido. (Vanduo)
71. Žiburys kamine, dundulys danguje. (Žaibas ir perkūnas)

Gyvoji gamta

1. Ant geležinių lėkščių mėsa stovi. (Pakaustytas arklys)
2. Ant kojytės kepurytė. (Grybas)
3. Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja. (Žąsis)
4. Ant vieno kotelio daug vėliavėlių supasi. (Medis)
5. Apskritas kabo, o barzda dreba. (Obuolys)
6. Apvalus skylišius, plaukuotas vagišius. (Pelė oloje)
7. Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių. (Vainikas)
8. Atbėgo du štuku buku ir pagriebė dvi štiki biki. (Vilkai ir ožkos)
9. Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna. (Gaidys)
10. Ateina bobelė su devyniom skarelėm, kas ją paliečia, tas gailiai verkia. (Svogūnas)
11. Ateis mėnuo mojaus, atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš – savo kraują pralies. (Uodas)
12. Atjoja raitelis, bet nelabai didelis, per žalią kalną, apsivilkęs marška. (Žirnis)
13. Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę)
14. Audžia be staklių. (Voras)
15. Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis. (Linas)
16. Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta. (Vaivorykštė)
17. Aukšta bajorė, po kaklu kasa. (Ožka)
18. Aukšta lazdelė, didelė galvelė. (Aguona)
19. Aukštas ąžuolėlis, ant viršūnės burbulėlis. (Linas)
20. Aukštas kalpokas, vyno smokas, akmens šerdis. (Slyva)
21. Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda. (Beržas)
22. Balta kaip sniegas, žalia kaip dobilas, raudona kaip kraujas. (Vyšnia)
23. Balta koplytėlė be langų, be durų. (Kiaušinis)
24. Be durų, be langų pilna troba svečių. (Agurkas)
25. Be kirvio, be pjūklo namą pastato. (Kregždė)
26. Be kojų, be rankų lipa į dangų. (Apynys)
27. Be langelių, be durelių pilna troba žmonelių. (Žirnis)
28. Be rankų, be kojų į medį įlipa. (Apynys)
29. Be rankų, o namus pastato. (Paukštis)
30. Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems. (Grūdai)
31. Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas. (Bebras)
32. Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. (Linas)
33. Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo. (Sėmenys)
34. Čyrukas vyrukas ore verkia. (Vyturys)
35. Daili bačkelė, be jokio lankelio. (Kiaušinis)
36. Dailus boselis, bet be lankelių. (Kiaušinis)
37. Daug broliukų vienam lopšy supasi. (Žirniai)
38. Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja. (Vyšnia)
39. Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. (Arklys)
40. Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. (Kiaušinis)
41. Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta. (Ąžuolo gilė)
42. Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas. (Ąžuolo gilė)
43. Eina be kojų, ragai galvoje. (Sraigė)
44. Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis. (Mėšlavabalis)
45. Eina mėsos šmotas, vinių priklotas. (Ežys)
46. Eina pirtin juodas, išeina raudonas. (Vėžys)
47. Eina ubagėlis ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių. (Gaidys)
48. Ežys aprėdytas, asloj pastatytas. (Eglutė)
49. Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės? (Vilkas, šuo, kiaulė)
50. Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka. (Varnalėša)
51. Gale lauko katilėlis verda. (Skruzdėlynas)
52. Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto. (Kopūstas)
53. Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs. (Medžio šerdis)
54. Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus – po galva palindau. (Žąsis)
55. Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo. (Asilas)
56. Graži mergaitė, sidabro suknaitė. (Žuvis)
57. Gražus katilėlis, vos prisiliesi – užverda. (Skruzdėlynas)
58. Ilgasnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi. (Žąsis)
59. Iš vieno dėjimo dešimt kiaušinių. (Bulvė)
60. Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę. (Višta deda kiaušinį)
61. Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis. (Riešutas)
62. Iššoko perukas iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais. (Viščiukas)
63. Jauna graži, sena gardi. (Aguona)
64. Juoda kiaulė po žemes rausias. (Kurmis)
65. Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda. (Skruzdėlynas)
66. Jūrų mergos, šilkų kasos, vokiškai šneka. (Meldai)
67. Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų – ir žiūrikas nežiūrėtų. (Lašiniai ir katinas)
68. Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau. (Kiškis)
69. Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau. (Aguona)
70. Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta. (Linas)
71. Kalną suverčia, darbininko nematyti. (Kurmis)
72. Keli broliukai vienam lopšy guli. (Pupos)
73. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka. (Karvę melžia)
74. Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja. (Arklys)
75. Keturi upeliai į vieną ežerą teka. (Karvę melžia)
76. Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos. (Arklio koja)
77. Keturių palų tvartas, o vidury baltas. (Grikis)
78. Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka. (Jurginas)
79. Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny. (Kiškis ir vėžys)
80. Kojytė žalia, galvytė raudona. (Gėlė)
81. Kur tik einu, ten ramu, pilnas laukas akmenų. (Bulvių laukas)
82. Lauko gale puodas verda. (Skruzdėlynas)
83. Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų. (Medis)
84. Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų. (Upė ir meldai)
85. Marga marginaitė šile baladojasi. (Genys)
86. Marti šių metų, šimto nuometų. (Kopūstas)
87. Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta. (Riešutas)
88. Mažam puodely gardi košelė. (Riešutas)
89. Mažas broliukas dideliais žingsniais laukus matuoja. (Žiogas)
90. Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (Kiaušinis)
91. Mažas vyrelis, žalia barzdelė. (Morka)
92. Mažas vyrukas, aštrus kirvukas. (Bitė)
93. Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga. (Žiogas)
94. Medžio viršuje meduolis kabo. (Obuolys)
95. Mėsos puode geležis verda. (Pažabotas arklys)
96. Mėsos stirta geležim paspirta. (Pakaustytas arklys)
97. Miške gimęs, miške augęs, o miško nematęs. (Medžio šerdis)
98. Namie palikau, lauke sutikau, savos nepažinau. (Bitė)
99. Ne karalius, o karūną nešioja. (Gaidys)
100. Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. (Medus)
101. Pana pirty, kasos lauke. (Morka)
102. Pavasarį geltonas, rudenį baltas. (Žąsiukas)
103. Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas. (Dynė)
104. Pana pirty, kasos lauke. (Morka)
105. Per visą amžių iš namų neišeina ir nemato kaip namai iš vidaus atrodo. (Sraigė)
106. Piktų šunų šimtai, nei lazda nuo jų gintis, nei duonos duoti. (Skruzdėlės)
107. Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys. (Asilas)
108. Plačios kojelės, geltona noselė. (Antis)
109. Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis. (Bulvių krūmas)
110. Po ledu žirklės. (Vėžys)
111. Po žaliuoju ąžuolu apsisukau kamuoliu. (Ropė)
112. Po žemę vaikšto, dangaus nemato. Nieko neranda ir vis dejuoja. (Kiaulė)
113. Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. (Kiaušinis)
114. Puiki panelė kiekvieną kreipia iš kelio. (Uoga)
115. Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo. (Augalas)
116. Raudonas gaidelis po žeme gieda. (Burokas)
117. Raudonas puodelis, baltas kamštelis. (Avietė)
118. Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą. (Žirnis ir arpas)
119. Ruda rudeklė, darbšti pereklė, takus numynė, kalnus supylė. (Skruzdė)
120. Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs. (Rugys)
121. Saldus – ne medus, pakabintas nevarva. (Kriaušė)
122. Samanyne stuobrelis riogso. (Grybas)
123. Sėdi nykštukas barzdotas, joja ponas bagotas. Netingėjo ponas nusėsti ir nykštuką suėsti. (Uoga)
124. Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina – tas lenkiasi. (Uoga)
125. Simo duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (Aguona)
126. Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia. (Medis ir paukščiai)
127. Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų. (Aguona)
128. Stovi ponaitis ruda kepuraite, kas jį pamato – už kojų griebia. (Baravykas)
129. Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. (Kopūstas)
130. Su liemeniu, bet be krūtinės, su širdimi, bet be plaučių, su šimtu kojų, bet nevaikšto, su plaukais, bet niekas jų nesušukuoja. (Medis)
131. Su liemeniu ir šaknim, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras. (Grybas)
132. Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris. (Bitė)
133. Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis. (Beržas)
134. Šarangė varangė po suolu susirangė. (Šuo)
135. Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs. (Svogūnas)
136. Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos. (Kopūstas)
137. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. (Kopūstas)
138. Šiurina, purina ir dangun kopia. (Apynys)
139. Šliukščia beliukščia visa piniguota. (Žuvis)
140. Šoka kaip mergelė, žvengia kaip kumelė. (Šarka)
141. Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai. (Žirniai)
142. Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai. (Žirnis)
143. Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė. (Morka)
144. Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs. (Agurkas)
145. Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti. (Kiaušinis ir viščiukas)
146. Turi sparnus, bet neskraido, neturi kojų, bet nepavysi. (Žuvis)
147. Turiu sparnus – nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu. (Žuvis)
148. Tūkstantis skyrelių viename tiltelyje. (Bičių korys)
149. Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis. (Pipiras)
150. Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį. (Agurkas)
151. Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris. (Bebras)
152. Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (Medis)
153. Vieną paslėpiau, tūkstantį radau. (Aguona)
154. Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė. (Kriaušė)
155. Žalia panelė, kasos garbanotos. (Rūta)
156. Žalia višta, mėlyni kiaušiniai. (Slyva)
157. Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė. (Agurkas, bulvė)
158. Žalias raitelis ant raudono žirgo joja. (Morka)
159. Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri. (Dilgėlė)
160. Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė. (Kvietys)
161. Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas. (Dilgėlė)

Žmogus

1. Anoj pusėj beržynėlio tala lala šokinėja. (Dantys ir liežuvis)
2. Ateina protingas, išeina kvailas. (Girtuoklis smuklėje)
3. Ateina tylėdama, išeina giedodama. (Mirtis)
4. Arklys ant šunies joja, o žmonės ploja. (Smuikas groja)
5. Ateina slaptai, išeina viešai. (Mirtis)
6. Atvažiavo pakulioriai, išsigando gaspadoriai; per lygias pievas važiavo, daug gero sugavo. (Žvejai žvejoja)
7. Baltų vištelių pilna laktelė. (Dantys)
8. Baloj balaitėj nuklimpo kumelaitė. Penki vilkai traukė, du vanagai laukė. (Lėkštė, šaukštas, pirštai, akys)
9. Dvi seselės per kalnelį nesueina. (Akys)
10. Daili kamarėlė pilna kultuvėlių, o joje šunelis guli. (Burna, dantys, liežuvis)
11. Du ratai pagiry stovi. (Ausys)
12. Du šnaru šnarina, du vanagu kabina, o paskui smakis cimpina. (Artojas aria)
13. Drūtas drūtas ąžuolas, septintą dieną bitės lenda. (Bažnyčia)
14. Dvikojis ilgaliežuvis viską nulaižo. (Pjauna žolę)
15. Dvi mergaitės viską apšviečia. (Akys)
16. Du gauruoti susikloja, vieną pliką pakavoja. (Akių blakstienos)
17. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. (Liežuvis)
18. Dešimt vyrų tabalokų traukia tinklą ant dvejokų. (Kelnėm aunasi)
19. Dvi žvakelės prie kalnelio. (Akys)
20. Dešimt uždirba, trisdešimt du pradirba. (Pirštai ir dantys)
21. Dviem pupom visą lauką apsėja. (Akys)
22. Dvylika broliukų viena juosta susijuosę. (Mėnesiai)
23. Du turliukai turlinėja, daug vanagų krapštinėja. (Akėja dirvą)
24. Eglė, ant tos eglės linas, ant to lino molis, tame molyje rugiai, tuose rugiuose kiaulė, apie tą kiaulę vilkai sėdi, akimi žibina ir tą kiaulę kibina. (Eglinis stalas, uždengtas linine staltiese, ant staltiesės molio dubenyje ruginė košė su spirgais, o ją vaikai valgo)
25. Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja. (Duoną minko)
26. Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys. (Tinginys)
27. Girioj augęs, girioj lapojęs, parėjęs po stogu Dievui aukoja. (Altorius)
28. Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna, bet niekad nepūna. (Liežuvis)
29. Gardus, saldus, lėkštėn nepadedamas. (Miegas)
30. Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs baubia. (Muzikantas su triūba)
31. Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, visi jį girdi, bet niekas nemato. (Aidas)
32. Ilgos vadelės siekia dangų, o apie galvą nesutenka. (Akys)
33. Iš ryto vaikšto keturiomis, per pietus dviem, o vakare trimis. (Žmogus)
34. Išlekia kaip žvirblis, parlekia kaip jautis. (Žodis)
35. Į kluoną – iš laukų, iš kluono – tarp akmenų, iš akmenų – vandenin ir kaitron, iš kaitros – alkanon burnon. (Duona)
36. Yra kalnas, bet ne kalnas; yra miškas, bet ne miškas; yra šakės, bet ne šakės. (Žmogus)
37. Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo. (Kunigas)
38. Kai mažas gaidelis užgieda, žmonės pargriūna. (Varpelis bažnyčioje)
39. Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, o kai viską suėda, pati numiršta. (Ugnis)
40. Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi. (Mokytojas ir mokiniai)
41. Keturios motinos turi po penkis vaikus ir visi vaikai vienu vardu vadinasi. (Pirštai)
42. Kirviais sukapoja, mentėm suvolioja ir šulinin sumarmaliuoja. (Valgo)
43. Lempa lempuoja, vidury siela dejuoja. (Vaikas lopšyje)
44. Lauke plikam vienas likau. (Rūpintojėlis)
45. Mįslių tėvas klane guli. (Liežuvis)
46. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo mušasi. (Spragilas)
47. Mano giminaitis, kaip šuo susiraitęs. (Pjautuvas)
48. Maža spintelė šimtą durų turi. (Knyga)
49. Miške gimęs, miške augęs, prie kelio sustojęs, kepure kiloja. (Rūpintojėlis)
50. Pats nieko nevalgo, o žmogų maitina. (Duona)
51. Penki vyrai rąstą neša. (Šaukštas rankoje)
52. Peiliais pjausto, o kraujo nei lašo. (Duona)
53. Panešti galima, bet suskaičiuoti negalima. (Galvos plaukai)
54. Raudonas šunelis po slenksčiu loja. (Liežuvis)
55. Sūnus mano tėvo, o man ne brolis. (Aš pats)
56. Septynios mylios vienu tiltu. Tilto gale gražus vainikas. Tas vainikas linksmina visą pasaulį. (Gavėnia ir Velykos)
57. Su saule gimiau, su saule miriau; saulė kilo – aš mažėjau, saulė sviro – aš didėjau. (Šešėlis)
58. Septynių mylių tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis. (Gavėnia ir Velykos)
59. Suolas pavargsta, o sėdėtojas – ne. (Raitelis)
60. Šakės, ant tų šakių būgnas, ant to būgno kryžiaus buožulas, ant to buožulo karklynas. (Žmogus)
61. Šešios kojos, keturios ausys, keturios akys, dvi rankos, dvi galvos ir viena uodega. (Raitelis)
62. Šuo prie dviejų ežerėlių tupi. (Nosis)
63. Šeši ponai dirba, o septintas meldžiasi. (Savaitės dienos)
64. Tarp keturių pušelių asilėlis žvengia. (Vaikas lopšyje)
65. Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (Šešėlis)
66. Už tiesų tiesesnis, už kampą kumpesnis, už geležį tvirtesnis, už pagalvį minkštesnis. (Ranka)
67. Vieną kartą mažai, tris gerai. (Valgyti)
68. Vienas kalba, du žiūri, du klauso. (Liežuvis, akys, ausys)
69. Vienas dūdorius dviem dūdom pučia. (Nosis)
70. Vis pirmyn, vis pirmyn, o iš vietos anei krust. (Laikas)
71. Vienas kalba – šimtai klauso, šimtai kalba – vienas klauso. (Kunigas)
72. Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. (Druska)

Kitos

1. Atlėkė paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų. (Kulka)
2. Ant aukso krėslo juodas velnias sėdi. (Ugnis ir katilas)
3. Apskritas, pailgas, visiems reikalingas. (Pinigas)
4. Aukštas ponaitis žemai galvą lenkia. (Svirtis)
5. Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosus po trobą šokinėja. (Šluota)
6. Atbėgo kipšytis užrietęs nosytę. (Rogės)
7. Aštradantė paukštė po mišką šniaukštė. (Dalgis)
8. Ant miško siūlų tinklas. (Kepurė)
9. Aplink vyrų eilė, o vidury – tyrė. (Duonkubilis)
10. A ir B atsisėdo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas dar liko palubėj? (Ir)
11. Ant medinio tilto čičirikai šoka. (Rėtis)
12. Ant aukšto kalno be liežuvio bliauna. (Varpas)
13. Aš vandenį greitai varau ir miltus valau, esu iš medžio dirbtas, o koks man vardas skirtas? (Rėtis)
14. Ant medinės uolos juodi krūmai želia. (Šepetys)
15. Balta višta pastogėje tupi. (Sūris džiūsta)
16. Baltos pievos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (Knygos)
17. Be akių, o neregius vedžioja. (Lazda)
18. Be rankų, be kojų raitas jodinėja. (Balnas)
19. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. (Vaško žvakė)
20. Be dūšios, be kvapo, o teisybę sako. (Laikrodis)
21. Be dūšios, be kvapo, o daug naujo pasako. (Laikrodis)
22. Be arklių, o prieš kalną lipa. (Automobiliai)
23. Be pradžios, be pabaigos, bet ne Dievas. (Ratas)
24. Be vėjo, be šilumos, o greitai džiovina. (Sugeriamas popierius)
25. Cingu lingu ant aukšto kalno sidabrinė galva, kanapinė uodega. (Varpas)
26. Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. (Verpia)
27. Du bėga, du gena. (Ratai)
28. Du galai ir galas. (Šakės)
29. Du galai aštriai nusmailinti ir abu į žiedus nudailinti. (Žirklės)
30. Dieną žiopsau, naktį laikau už apykaklės. (Gembė)
31. Dieną pilna, naktį tuščia. (Kojinė)
32. Dieną gyvus nešioja, naktį krosnį daboja. (Batai)
33. Du geria tyrą, du sudrumstą vandenį. (Ratai)
34. Dieną kaulus nešioja, o naktį žiopso. (Batai)
35. Dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. (Langas)
36. Du zuikučiai pjaunasi, balti kraujai bėga. (Girnos)
37. Du galai, du žiedai, o vidury vinis. (Žirklės)
38. Du kurmiai žemę verčia. (Arklas)
39. Didelis paukštis storu balsu kurkia. (Lėktuvas)
40. Du tekiniai tekėniuoja, gyvybę ant savęs nešioja, bet ne visuomet. (Dviratis)
41. Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos, o eina keturiom. (Raitelis joja)
42. Dešimt vyrų traukia lyną aplink klojimą. (Diržą juosiasi)
43. Dieną kaip lankas, naktį kaip žaltys. (Diržas)
44. Du broliai pakarti eina vandens atsigerti. (Kibirai su naščiais)
45. Dvi sesutės grietinę laižo. (Rogių pavažos)
46. Daug vaikų rankomis susikibę. (Tvora)
47. Du kerdžiai daug avių gano. (Skaito knygą)
48. Dieną naktį bėga, niekur neišbėga. (Laikas)
49. Du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas. (Žirklės)
50. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. (Šešėlis)
51. Esu tarp medžių, rodau viską, pats nieko nematau. (Langas)
52. Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama. (Armonika)
53. Ėda sveikais, spjaudo pelenais. (Girnos)
54. Čigonas pirkioje, kojos gatvėje. (Balkis)
55. Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilvukas. (Varpelis)
56. Čia brūkšt, ten brūkšt – abu galai lygūs. (Kočėlas)
57. Geležies gabalėlis, o visus sulaiko. (Raktas)
58. Geležinė kumelaitė, kanapinė uodegaitė. (Adata su siūlu)
59. Girioj kirstas, mieste pirktas, parėjęs namo – verkia. (Smuikas)
60. Gaidys ant aukštos laktos, uodega žemėje. (Varpas)
61. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kiškutis šokinėja. (Audžia)
62. Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia. (Ledo varveklis)
63. Greit sutirpsta, bet dar greičiau sušąla. (Vaškas)
64. Gyvas būdamas miške siūbavau, numiręs padus bučiavau. (Grindų lenta)
65. Gyvas būdamas virves laikiau, numiręs – šunis šaukiau. (Jaučio ragas)
66. Galva medinė, plaukai auksiniai. (Malkos ir ugnis)
67. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per lauką žvangėdamas. (Dalgis)
68. Ilganosis, ilgakaklis žydui barzdą peša. (Kablys šieną peša)
69. Iš penkių atėmiau penkis ir liko penki. (Pirštinė)
70. Iš medžio padaryta, prie lūpų prilipdyta, verkia ir juokiasi. (Švilpynė)
71. Išilgai koja, skersai koja, aukštyn koja, žemyn koja ir jokių kampų neturi. (Batas)
72. Įnešu glėbiu, neišvežu net vežimu. (Malkos ir dūmai)
73. Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri. (Kirvis)
74. Jautis eina gerti, o pilvą namie palieka. (Pagalvės užvalkalas)
75. Juoda lydeka nėrė, žalią girią pakėlė. (Dalgis)
76. Juodas katinas už ausų pakartas. (Katilas)
77. Juodas kiksas rausvas gipsas, greitai daro, tuoj atšąla. (Kalvėje kala geležį)
78. Kai atima – aš didesnė, kai prideda – aš mažesnė. (Duobė)
79. Kai žiūriu – visi juda, kai užsimerkiu – visi nutyla. (Lempa)
80. Kai negyvas nusivelka, tai gyvas apsivelka. (Kailiniai)
81. Kad ne kybės, kad ne kabės – dangus sugriūtų. (Stogas)
82. Kad atsikeltų – dangų paremtų, kad prakalbėtų – daug pasakytų, kad rankas turėtų – vagį sugautų. (Kelias)
83. Kai žemėje buvau, visi mindė, kai iš žemės išėjau – kietu akmeniu pavirtau, kai su draugais susiėjau – ugnyje degiau. (Plyta)
84. Kas dirba – tam nereikia, kas perka – nesinaudoja, kam reikia – tas nieko nežino. (Karstas)
85. Ką tik pamato, pats tuo pavirsta. (Veidrodis)
86. Keturios panelės po vienu stogu stovi. (Stalas)
87. Karvės raudonos, juoda įlėkė ir visas išvaikė. (Žarijos ir žarsteklis)
88. Katės uodega per jūrą pertiesta. (Kibiro lankas)
89. Kepurė šiaudinė, akys stiklinės, liemuo medinis, kojos akmeninės. (Troba)
90. Keturi arkliukai tvartely stovi, o penktas aplink bėgioja. (Virbalai)
91. Keturkojis vietoj stovi, o visus maitina. (Stalas)
92. Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. (Malūnas)
93. Keturi balandžiai lėkdami vandenį geria: du švarų, du sudrumstą. (Vežimo ratai)
94. Kiaulė švino, uodega lino. (Adata su siūlu)
95. Kieme joja, bet šunes neloja. (Svirtis)
96. Kitus muša, o pati rėkia. (Kuliamoji mašina)
97. Kiemui nusilenkia, laukams užpakalį rodo. (Svirtis)
98. Kruta ir kruta, braška ir braška, žiemą ir vasarą baltą sniegą kapsto. (Malūnas)
99. Kur kiškis atsitupia, palieka juodą žemę. (Puodas)
100. Kur buvus nebuvus žmogų už plaukų griebia. (Kepurė)
101. Kur šuo tupėjo, ten skylė liko. (Grąžtas)
102. Kumeliukas ant aukšto kalno žvengia. (Varpas)
103. Laiba panelė toli nuspjauna. (Šautuvas)
104. Laiba panelė po trobą bėgioja ir kampe apsistoja. (Šluota)
105. Laigė laigė po lygius dirvonus, namo grįžus ant tvoros grobus pakorė. (Tinklas)
106. Liesa mergelė karšta ugnim spjaudosi. (Šautuvas)
107. Linguoja, linguoja, atėjęs pirkion po suolu lenda. (Kirvis)
108. Močia vos gimus, o sūnus jau žilas. (Ugnis ir dūmai)
109. Miške gimęs, miške augęs į burną lenda. (Medinis šaukštas)
110. Maža panelė, o visus žmones rengia. (Adata)
111. Mažas paukštelis po svietą lakioja ir žinias nešioja. (Laiškas)
112. Martyno nosis riebaluota. (Samtis)
113. Mažiukas kupriukas geriausias sargiukas. (Raktas)
114. Medinės kojos, geležinės juostos, lentiniai šonkauliai, skurlinė galva. (Duonkubilis su tešla)
115. Miške gimus, miške augus, parėjus namo murzius prausia. (Kultuvė)
116. Mažas mažas arkliukas, visų jojamas, niekieno nešeriamas. (Slenkstis)
117. Mažam tvertely raudoni paršeliai vartosi. (Žarijos)
118. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo batais avi. (Kurpalis)
119. Medžio liemuo, plieno koja, juodos dėmės, kur tik stoja. (Rašomoji plunksna)
120. Motina druktė, duktė raudonė, sūnus drąsuolis į dangų pasikėlė. (Krosnis, ugnis, dūmai)
121. Miške gimęs, miške augęs, upėn puolęs, žmones kiloja. (Lieptas)
122. Mažas traukinėlis, karštas kaminėlis, kur pravažiuoja, ten lygu pasidaro. (Lygintuvas)
123. Mažas namelis pastatytas, žiemą vasarą atidarytas. (Inkilas)
124. Mažutės avelės, penkios kojelės. (Pirštinė)
125. Miške gimė ir klestėjo, namo parėjęs žmones glamonėjo. (Lova)
126. Mažas bernelis kai supyksta, tuoj pranyksta. (Degtukas)
127. Medžio liemuo, geležies juosmuo, vidury ežeras. (Statinė)
128. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo šeimininkauja. (Samtis)
129. Mes keturi broliai; kol vienas apsirengia, keturi nusirengia. (Virbalai)
130. Marga paukštytė visą pasaulį aplaksto. (Laiškas)
131. Naktį troboj kabo, dieną laukus skabo. (Dalgis)
132. Nors naujas, bet skylėtas. (Sietas)
133. Nevalgo, negeria, o gyvas. (Laikrodis)
134. Nieko neskauda, o stena. (Skola)
135. Naktį riesi, dieną riesi, Dievo diržo nesuriesi. (Kelias)
136. Nevalgo, bet ir nemiršta, visuomet dirba, bet nieko nepadaro. (Laikrodis)
137. Nevalgomas daiktas, o visi valgo. (Druska)
138. Nors iš namų išvyti, bet aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi. (Stogo šiaudai)
139. Neverpta, neausta, o drobulė. (Voratinklis)
140. Nei Dievo tvertas, nei žmogaus dirbtas, o yra. (Plyšys sienoje)
141. Neėda, neloja, bet namus daboja. (Spyna)
142. Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulkės rūksta. (Rėtis)
143. Neturiu gyvybės, bet garsiai kalbu; turiu ausis, bet negirdžiu, neturiu burnos, bet liežuvis tabaluoja. (Varpas)
144. Niekuo nekaltas, o labai mušamas. (Sviedinys)
145. Penki stumia, penki traukia, vienas lenda. (Adata)
146. Penki vartai, vienos durys. (Pirštinės)
147. Po variniu tiltu raudona antytė maudosi. (Krosnis ir ugnis)
148. Panelė nuoga, o marškiniai už ančio. (Žvakė)
149. Po apačia žaibuoja, viršuj kunkuliuoja. (Puodas verda)
150. Palyžt – pataukšt. (Šaukštas)
151. Pats joja, o kojos už ausų. (Akiniai)
152. Pykšt pokšt ant lentos, kybur vybur ant tvoros. (Skalbiniai)
153. Ponia gryčioje, prijuostė ulyčioje. (Balkis)
154. Pilna pieva veršiaakių. (Šakos lentoje)
155. Paukštė po lapais šniaukštė. (Dalgis)
156. Plieno plūgas aria šviesiam lauke, juodas vagas klodamas. (Plunksna rašo)
157. Pernai žirgas šokinėjo, šiemet pėdos žymios. (Laužavietė)
158. Piemenėlis su uodega ant galvos. (Botagas)
159. Pakulinis vaikas, taukų sermėga, aukso kepurė. (Žvakė)
160. Po geležiniu tiltu pliumpė pliumpena. (Puodas ir ugnis)
161. Platus, išduobtas, ilgas ir siauras, kasdien prie stalo įkyriai braunas. (Šaukštas)
162. Prieš dangų kėtojas, prieš žemę kloniojas. (Vėjo malūnas)
163. Pats aklas, o kitiems kelią rodo. (Stulpas)
164. Pasakysiu teisybę, jei turi grožybę. (Veidrodis)
165. Raudonas juodą laižo. (Ugnis ir katilas)
166. Rudas gudas, baltos putos, smarkiai šokinėja. (Alus)
167. Reti šonai, tankūs plaukai. (Medinė troba su šiaudų stogu)
168. Retaplaukis, smailaūsis visus laukus apšokinėja. (Akėčios)
169. Sudžiūvėlė, sukepėlė nei pati valgo, nei kitam duoda. (Spyna)
170. Senas senelis sėdi ant kalnelio ir rūko pypkelę. (Kamienas)
171. Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako. (Knyga)
172. Susirietus senelė visą lauką aplaksto. (Žagrė)
173. Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda. (Durų rankena)
174. Stiklinis žmogelis, geležinė kepurėlė, o ant jos ugnelė dega. (Lempa)
175. Senas senelis visiems kojas bučiuoja. (Slenkstis)
176. Sukas rina katarina, penki peša, du žibina. (Verpia)
177. Senas senelis kuprotas, jėgom bagotas, kiek jis paneša – nei šimtas arklių nepaveža. (Tiltas)
178. Stumbus rumbus aukso ragas, tame rage saulė teka. (Pypkė)
179. Sudeda riekėmis, išima kalną trupiniais. (Malkos ir pelenai)
180. Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesulaikomas. (Ugnis ir dūmai)
181. Stovi kampe priputęs, lekia lauku kaip pasiutęs. (Šautuvas ir kulka)
182. Siela iš siūlų, galva iš ugnies, o kūnas dar bininkėlių sunešiotas. (Žvakė)
183. Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones. (Adata)
184. Sudriskus paklodė po lauką laksto. (Akėčios)
185. Stiklinis puodas, jame vanduo juodas, kai pasemi – kalba. (Rašalinė)
186. Šikšninis kluonas, geležinė spyna. (Diržas)
187. Šilinė kumelė balinį šieną ėda. (Rąstai ir samanos)
188. Šarka linų lauke braido. (Žirklės kerpa)
189. Šeškas trumpulis juosta susijuosęs guli. (Žagarų ryšulėlis)
190. Šmaukštė paukštė per laukus lėkė, jos uodega rėkė. (Kulka)
191. Šviesus vabaliukas po žemę lando. (Žagrė)
192. Šviesoje miega, tamsoje viską rodo. (Lempa)
193. Šėmas jautis dangų laižo. (Dūmai)
194. Šulinys be dugno. (Žiedas)
195. Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. (Namas)
196. Tiltas, ant to tilto ežeras, po tą ežerą ančiukai nardo. (Stalas, lėkštė, šaukštai)
197. Tupėjo penkios varnos ant medžio. Atėjo medžiotojas, dvi nušovė. Kiek liko varnų? (Nei vienos, likusios nuskrido)
198. Tupi kampe tupinys, neišvežtų net arklys. (Krosnis)
199. Turi sparnus, bet nelaksto. (Vėjo malūnas)
200. Turi šiaudų – neėda, turi kojas – nevaikšto, turi plunksnas – nelekia. (Lova)
201. Tarno nosis taukuota. (Apledėjusi svirtis)
202. Tvirtas bernas, susisukę kelnės. (Grąžtas)
203. Tuturs kepers, nelėk – pavysiu. (Akėčios)
204. Trumpa, stora moterytė trim juostom susijuosus. (Statinė)
205. Tupi kampe kupetys, mergužėlių rūpestys. (Žlugtas)
206. Trys dešimtys kulia, o vienas varto. (Dantys ir liežuvis)
207. Už arklį didesnis, už šunį mažesnis. (Balnas)
208. Visi joja, niekas nepašeria. (Slenkstis)
209. Vilko gerklė lepšiu užkišta. (Krosnies dangtis)
210. Valaidė laidė, žolelę graibė, parėjęs namo ant vartų pasikorė. (Grėblys)
211. Važiuoja rožytė užrietus nosytę; nei važiovėžių, nei arklio pėdų. (Valtis plaukia)
212. Vienas linkt, kitas lyžt, retadantis grybšt ir grybšt. (Šienpjovys, dalgis, grėblys)
213. Vienas bėga, vienas veja. (Dviratis)
214. Vienas atsistojęs, kitas išsižiojęs mosuoja ir į priekį svaido. (Grūdus vėto)
215. Vandeny gimus, vandens bijo. (Druska)
216. Vienas vyras daug galvų turi. (Šiaudų kūlys)
217. Vienas sako: aš žiemą pailsiu; antras sako: aš vasarą pailsiu; o trečias sako: man vis tiek. (Ratai, rogės, pavalkai)
218. Vėlaidė laigė, žolę graibė, parėjus namo kluone pasikorė. (Grėblys)
219. Viršuj skylė ir apačioj skylė, aplink vanduo, vidury ugnis. (Virdulys)
220. Visas medžio, o galva geležies. (Plaktukas)
221. Vūtų vatų daržinėj ant ratų. (Vadelės)
222. Važiu žmogus važinėja, paskui šuva bėginėja. Anei važio vėžių, anei šuns pėdų. (Valtis plaukia)
223. Visas miškas lygus, dvi pušys aukštesnės. (Kubilas)
224. Viena pelė, dvi uodegos. (Vyža)
225. Višta nupešta, po stogu pakišta. (Kultuvė)
226. Vytė vatė susirangė kaip gyvatė; prašė siūlo uodegai užrišti. (Dešra)
227. Vienas galas linguoja, kitas sukasi ir lapatuoja. (Spragilas)
228. Žiemą brolis, vasarą molis. (Krosnis)
229. Žirgas stalde, o uodega lauke. (Kardas)
230. Žvengia žirgelis akmenėliu valomas. (Dalgį pusto)

161 comments to Mįslės su atsakymais

Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>