Tikėjimai

Tikėjimai − mitinę pasaulėžiūrą išreiškiantys trumpieji pasakymai. Paprastai jiems priskiriami į kitus folkloro žanrus nepatenkantys mitologinio arba maginio pobūdžio tekstai. Dalis tikėjimų turi tipišką sintaksinę ir semantinę struktūrą (jei…, tai…):

Jeigu arklys iš stonios vedamas baidos, atsispiria − bus pavogtas.
Jeigu atkalbi nuo gyvatės, neužmušk gyvatės − užkalbėjimas bus nepamačlyvas.

Dažnai tai draudimai, perspėjimai, spėjimai, pvz.:

Nagų negalima mest ant žemės, nes velnias surinkęs nusineš į pragarą, tada po mirties reikės pragare ieškot nagų.
Nagus nusikarpius reikia sudegint ugny − po mirties juos bus lengva rast.
Kano peilis bus atšipęs, tam bus pati tinginė.
Kad vėlybos Velykos, tai vėlybas ir pavasaris.

Tokie reglamentuojantys tikėjimai galėtų būti apibrėžti kaip tam tikro elgesio ar interpretacijos taisyklės, sukurtos atsižvelgiant į mitinius ar mistinius, o kartais ir realius pasaulio ryšius.

Kita dalis tikėjimų yra didesnių folkloro naratyvų (mitų, sakmių), papročių fragmentai ir mitinę sampratą atspindintys teiginiai:

„Seniau akmenys augo”,
„Aitvarą galima išperinti iš gaidžio kiaušinio”,
„Perkūnų yra keturi”,
„Nemušk gyvatės akmeniu: akmuo − gyvatės brolis, neužmuši” ir t.t.).

Tarptautinėje folkloristikos erdvėje terminas tikėjimai turi ir kitą, platesnę reikšmę − tai tautos pasaulėjautą išreiškiantys tekstai bei papročiai ir liaudies žinija (sakmės, pasakos, liaudies medicina, liaudies botanika ir t.t.).

Leave a Reply

  

  

  

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>